šlapmetis

šlãpmetis sm. (1) DŽ, NdŽ, Ig; LTII231 žr. šlapymetis: Per šlãpmetį visi javai prigėrė Alk. Per patį šlãpmetį atvažiavo Snt. Šlapmečiuos apskritai yra sunkiau apdirbti laukai VŽ1904,19.